Molio mineralų panaudojimas kosmetikos gamyboje - pasenusi technologija?

Natūralūs, modifikuoti arba sintetiniai molio mineralai yra vieni iš dažniausiai naudojamų ingredientų kosmetikos gamybos srityje. Skaitydami naujausias mokslines publikacijas, pastebime vis didesnį mokslininkų susidomėjimą šiuos mineralus naudoti kaip veikliųjų medžiagų pernašos sistemą.

Kosmetikoje molis buvo naudojamas tiek kaip veiklioji medžiaga, tiek kaip pagalbinė medžiaga, kurios pagrindinis tikslas - pagerinti kosmetikos produkto sudėtį ir suteikti papildomų savybių, kaip, pavyzdžiui, padidinti produkto klampą [1, 2]. Taip pat, molis gali būti naudojamas kaip emulsiklis [3], įvairių suspensijų stabilizatorius [4] bei drėkiklis. Įvairūs molio mineralai naudojami kaip rišikliai kuriant dantų pastas ar kaip SPF faktoriai, nes geba atspindėti UV spinduliuotę ir veikia kaip kitų UV filtrų stiprikliai [5]. Žinoma, kad molio mineralai yra naudojami ir įvairių pudrų, dezodorantų, sausų šampūnų bei kitose kosmetikos produktų formuluotėse. Be to, įvairūs molio junginiai dažnai naudojami dermokosmetikos gaminiuose, skirtuose vietiniam naudojimui ir pasižymi odos senėjimą stabdančiomis, žaizdų gijimą skatinančiomis, priešuždegiminėmis, sudirgimą mažinančiomis, lengvai šveičiamosiomis bei aktyviai prieš aknę veikiančiomis savybėmis [6, 7].

Pakalbėkime apie naujus molio mineralų pritaikymo būdus. Vienas iš pavyzdžių yra kaolino grupės nanovamzdelius formuojantis molis, kurio cheminė sudėtis yra tokia pati, kaip kaolinito ir kuris vadinamas haloisitu (angl. halloysite). Šis molis formuoja nanovamzdelius, kurių ilgis yra 0,2–1,5 µm, o vidinis ir išorinis skersmuo yra atitinkamai 10–30 nm ir 40–70 nm [8]. Vidinį nanovamzdelių paviršių sudaro aliuminio hidroksidas, turintis teigiamą krūvį, o išorinį - neigiamą krūvį turintis silicio dioksidas. Šio molio sudėtis ir struktūra yra biologiškai suderinama bei lengvai pritaikoma kosmetikos pramonėje dėl mažos kainos. Taigi, vienas iš galimų tokio molio pritaikymo būdų yra įvairių aktyviųjų medžiagų imobilizacija (įterpimas) ant tokių nanovamzdelių. Vienas iš tokių ingredientų yra vitaminas A, dar vadinamas retinoliu. Esant mažai koncentracijai produkte, retinolis pasižymi odą minkštinančiomis savybėmis, taip pat gerina kolageno ir elastino sintezę, o tai suteikia odai drėkinimą ir ją skaistina. Esant didesnėms koncentracijoms, retinolis pasižymi keratolitiniu aktyvumu, mažina raginį sluoksnį (skatina ląstelių atsinaujinimą), raukšles ir spuogų žymes bei turi depigmentuojančių savybių. Todėl retinolis dažnai naudojamas kaip veiklioji daugelio odos priežiūros priemonių sudedamoji dalis, siekiant sumažinti raukšles, hiperpigmentaciją, spuogus, psoriazę ir kitas odos problemas. [9, 10]. Tačiau vienas didžiausių retinolio kaip veikliosios medžiagos trūkumų yra mažas tirpumas vandenyje bei jautrumas šviesai ir deguoniui. Vienas iš sprendimų yra retinolio ir haloisito sistema (retinolio-haloisito kompozitas), kuria galima gauti stabilesnes galutinių produktų formules bei efektyvumą. Molio mineralai gali pagerinti šios medžiagos tirpumą vandenyje ir ją stabilizuoti (apsaugo nuo saulės spindulių).

Tarp dešimties dažniausiai naudojamų antioksidantų pastaraisiais metais yra niacinamidas ir jį galima naudoti haloisito sistemoje [11]. Niacinamidas taip pat žinomas kaip nikotinamidas, yra vitamino B3 forma ir yra žmogaus ląstelėse kaip nikotinamido adenino dinukleotido (NAD) pirmtakas. Dėl savo antioksidacinio poveikio, šis ingredientas gali būti naudojamas odos senėjimą stabdančiuose produktuose, tačiau taip pat pasižymi priešuždegiminėmis, spuogus ir hiperpigmentaciją mažinančiomis savybėmis. Taigi, tai itin naudinga aktyvioji medžiaga siekiant kovoti su tokiomis odos problemomis kaip rožinė, spuogai bei senėjimo požymiai.

Dar viena šiuo metu odos priežiūros kosmetikoje dažnai naudojama veiklioji medžiaga yra glikolio rūgštis, kuri yra trumpiausios grandinės alfa hidroksi rūgštis. Ši veiklioji medžiaga veikia giliausią odos paviršių ir veikia kaip paviršinis cheminis šveitiklis, kuris kartu su retinoidais yra vienas dažniausiai naudojamų odos pilingų [12]. Glikolio rūgštis yra plačiai naudojama esant vidutiniams fotopažeidimams, aktininiams pažeidimams, spuogams, seborėjinei odai, rožinei ir pigmentiniams sutrikimams gydyti [13]. Taigi, niacinamido-haloisito ir glikolio rūgšties-haloisito kompozitai duotų didelių pranašumų kosmetikos srityje, kur molis veiktų ne tik kaip pagalbinė medžiaga, bet kaip nešiklis ir apsauginė medžiaga, kuri stabdytų veikliųjų medžiagų skilimą. Retinolis, niacinamidas ir glikolio rūgštis yra molekulės, kurias naudojant kartu su haloisito molio mineralais, gali būti sukurtos inovatyvios ir naujos odos priežiūros produktų formulės. Atlikus teorinius skaičiavimus ir pasitelkus molekulinio modeliavimo metodus pastebėta, kad tokios formulės pasižymėtų didesniu aktyvumu ir stabilumu.

Taigi, molio mineralų naudojimas kosmetikos produktų formuluotėse yra vis dar didelį mokslininkų dėmesį pritraukianti sritis.

-- The LAB

[1] Chen, C.-R.; Zatz, J.L. Dynamic Rheologic Measurement of the Interaction between Xanthan Gum and Colloidal Magnesium Aluminum Silicate. J. Soc. Cosmet. Chem. 1992, 43, 1–12.

[2] Ciullo, P.; Braun, D. Stabilising Topical Products. Manuf. Chem. 1992, 63, 20–21.

[3] Le, H.A. Farmacia Galénica. In Manuales de Farmacia; Masson: Barcelona, France, 1995.

[4] Viseras, C.; Aguzzi, C.; Cerezo, P.; Lopez-Galindo, A. Uses of Clay Minerals in Semisolid Health Care and Therapeutic Products. Appl. Clay Sci. 2007, 36, 37–50.

[5] Del Hoyo, C.; Vicente, M.A.; Rives, V. Application of Phenyl Salicylate-Sepiolite Systems as Ultraviolet Radiation Filters. Clay Miner. 1998, 33, 467–474.

[6] Moraes, J.D.D.; Bertolino, S.R.A.; Cuffini, S.L.; Ducart, D.F.; Bretzke, P.E.; Leonardi, G.R. Clay Minerals: Properties and Applications to Dermocosmetic Products and Perspectives of Natural Raw Materials for Therapeutic Purposes—A Review. Int. J. Pharm. 2017, 534, 213–219.

[7] Beringhs, A.O.; Rosa, J.M.; Stulzer, H.K.; Budal, R.M.; Sonaglio, D. Green Clay and Aloe Vera Peel-Off Facial Masks: Response Surface Methodology Applied to the Formulation Design. AAPS PharmSciTech 2013, 14, 445–455.

[8] Liu, M.; Jia, Z.; Jia, D.; Zhou, C. Recent Advance in Research on Halloysite Nanotubes-Polymer Nanocomposite. Prog. Polym. Sci. 2014, 39, 1498–1525.

[9] Goudon, F.; Clément, Y.; Ripoll, L. Controlled Release of Retinol in Cationic Co-Polymeric Nanoparticles for Topical Application. Cosmetics 2020, 7, 29.

[10] Temova Rakuša, Ž.; Škufca, P.; Kristl, A.; Roškar, R. Quality Control of Retinoids in Commercial Cosmetic Products. J. Cosmet. Dermatol. 2021, 20, 1166–1175

[11] Silva, S.; Ferreira, M.; Oliveira, A.S.; Magalhães, C.; Sousa, M.E.; Pinto, M.; Sousa Lobo, J.M.; Almeida, I.F. Evolution of the Use of Antioxidants in Anti-Ageing Cosmetics. Int. J. Cosmet. Sci. 2019.

[12] Santos-Caetano, J.P.; Vila, R.; Gfeller, C.F.; Cargill, M.; Mahalingam, H. Cosmetic Use of Three Topical Moisturizers Following Glycolic Acid Facial Peels. J. Cosmet. Dermatol. 2020, 19, 660–670.

[13] Tung, R.C.; Bergfeld, W.F.; Vidimos, A.T.; Remzi, B.K. α-Hydroxy Acid-Based Cosmetic Procedures: Guidelines for Patient Management. J. Am. Acad. Dermatol. 2000, 1, 81–88.