Retinoidų veikimo mechanizmas ir pritaikymas kosmetikos produktuose

The LAB

7/27/20220 min read

Retinoidų veikimo mechanizmas

Retinoidai sunkiai tirpsta kūno skysčiuose ir jų pernašai į ląstelę reikalingi specializuoti baltymai. Tokie specializuoti baltymai yra kelių rūšių: vieni geba surišti retinolį, kiti – retinoinę rūgštį ir t.t. Pavyzdžiui, retinolį surišantis baltymas (RBP, angl. retinol binding protein) ir citozolinis retinolį surišantis baltymas (CRBP, angl. cytosolic retinol binding protein) suriša tą pačią medžiagą, t.y. retionolį, tačiau šie baltymai yra lokalizuoti skirtingose ląstelės vietose. Taigi, retinoliui patekus į ląstelės citoplazmą per šiuos specializuotus baltymus, į veikimo mechanizmą įtraukiami fermentai. Retinolio pavertimas aktyvia forma – retinoine rūgštimi – vyksta fermentinės reakcijos, kuri vadinama oksidacija, metu. Retinoliui patekus į ląstelę, fermentas retinolio dehidrogenazė (RDH) arba alkoholio dehidrogenazė (ADH) paverčia retinolį retinaliu. Ši reakcija gali būti grįštama, kas reiškia, kad mūsų organizme yra papildomas mechanizmas, reguliuojantis vietinę retinolio koncentraciją audiniuose. Vėliau retinalis oksiduojamas į retinoidinę rūgštį, o šį procesą katalizuoja kitas fermentas – retinaldehido dehidrogenazė (RALDH) ir ši reakcija yra negrįžtama. Susidariusi retinoidinė rūgštis gali jungtis su ląstelės branduolio receptoriais ir tokiu būdu daro savo biologinį poveikį tam tikriems audiniams, organams ir ląstelėms [1-5].

Retinoidų pritaikymas kosmetologijoje

Vitaminas A ir jo dariniai, ypač retinolis, yra vienos veiksmingiausių medžiagų, lėtinančių senėjimo procesą. Riebaluose tirpus retinolis prasiskverbia į raginį sluoksnį ir nedidelė jo koncentracija patenka į dermą. Pasiekęs keratinocitą, retinolis prasiskverbia į jo vidų ir aukščiau aprašyto mechanizmo būdu atlieka savo biologinę funkciją. Retinoidų biologinė funkcija skiriasi. Vieni retinoidai gali turėti įtakos transkripcijos ir augimo faktorių sekrecijai ir būti atsakingi už epidermio ląstelių proliferaciją (atsinaujinimą), apsauginės epidermio funkcijos stiprinimą ir per didelio transepiderminio vandens netekimo mažinimą. Tuo tarpu kiti retinoidai apsaugo nuo kolageno skilimo ir slopina metaloproteinazių aktyvumą bei stiprina angiogenezę dermos papiliariniame sluoksnyje. Apibendrinant, didžioji dalis retinoidų skatina epidermio baltymų gamybą ir pagreitina keratinizacijos procesą, turi antikomedogeninį poveikį, ko pasekoje oda tampa skaisti, mažėja pigmentinės dėmės, smulkios raukšlelės bei po aknės likę randai.

Taigi, kokie retinoidai plačiausiai taikomi kosmetologijoje ir kokiu poveikiu pasižymi?

Tretinoinas (retinoinė rūgštis) yra biologiškai aktyviausia forma tarp retinoidų, kuri padidina epidermio ląstelių apykaitą, taip pat sukelia melanino granulių dispersiją (dėl to mažėja odos hiperpigmentacija). Dažniausiai naudojama tretinoino koncentracija sprendžiant spuoguotos odos problemas, svyruoja nuo 0,01% iki 0,4%. Retinoinė rūgštis gali turėti skirtingas formules: gelis (0,01%, 0,25%), kremas (0,025%, 0,05%, 0,1%), mikrosferos (0,04%, 0,1%), tirpalas (0,05%) ir emolientas (0,05%) [6, 7].

Retinolis yra dažniausiai kosmetikos produktuose naudojamas retinoidas. Jis pasižymi švelnesniu ir geresniu poveikiu už retinoinę rūgštį (retinoinė rūgštis yra maždaug 20 kartų stipresnė už retinolį) ir yra veiksmingas sprendžiant odos hiperpigmentaciją, sausumą bei smulkias raukšleles. Ląstelėje retinolis paverčiamas retinoine rūgštimi per dviejų pakopų oksidacijos procesą – pirma paverčiamas retinaldehidu, kuris vėliau yra oksiduojamas iki retinoinės rūgšties, veikiant specifiniams fermentams. Retinolio koncentracija kosmetikos gaminiuose dažniausiai yra nuo 0,0015% iki 0,3% [8].

Retinalis yra vitamino A aldehido forma, t. y. oksiduota retinolio forma. Retinalio veiksmingumas sprendžiant įvairias odos problemas yra ribotas. Panašiai kaip ir retinilo esteriai (retinilo acetatas ir palmitatas), tai stabilus vitamino A darinys, tačiau tik šiek tiek pagerina odos tekstūrą. Palyginti su retinoine rūgštimi, ji yra mažiau dirginanti ir gerai toleruojama [9]. Retinalis ir retinilo esteriai yra labai stabilūs, tačiau pirmiausia juos reikia paversti retinoliu, o vėliau - į retinoinę rūgštį. Dėl šios priežasties sumažėja šių retinoidų poveikis odai.

Taigi, retinolis ir jo aktyvūs metabolitai turi savybę veiksmingai prasiskverbti pro raginį odos sluoksnį ir atlikti tam tikrą funkciją. Priklausomai nuo kosmetikos produkto sudėtyje esančio retinoido tipo, toks gaminys yra tinkamas skirtingų odos problemų sprendimui bei pasižymi skirtingu efektyvumu. Dėl šios priežasties, renkantis kosmetikos produktą vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į retinoido koncentraciją, tačiau ir į jo tipą.

-- The LAB

  1. Duester G. Retinoic acid synthesis and signalling during early organogenesis. Cell. 2008;134:921–31.

  2. Zizola CF, Frey SK, Jitngarmkusol S, et al. Cellular retinol-binding protein type I (CRBP-I) regulates adipogenesis. Mol Cell Biol. 2010;30:3412–20.

  3. Varani J, Warner RL, Gharaee-Kermani M, et al. Vitamin A antagonizes decreased cell growth and elevated collagen-degrading matrix metalloproteinases and stimulates collagen accumulation in naturally aged human skin. J Invest Dermatol. 2000;114:480–6.

  1. Hyung SJ, Deroo S, Robinson CV. Retinol and retinol-binding protein stabilize transthyretin via formation of retinol transport complex. ACS Chem Biol. 2010;5:1137–46.

  2. Bojarowicz H, Płowiec A. Influence of vitamin A on skin condition. Probl Hig Epidemiol. 2010;91:352–6.

  3. Nyirady J, Lucas C, Yusuf M, et al. The stability of tretinoin gel microsphere 0.1% Cutis. 2002;70:295–8.

  4. Ascenso A, Ribeiro H, Marques HC, et al. Is tretinoin still a key agent for photoaging management? Mini Rev Med Chem. 2014;14:629–41.

  5. Scientific Committee of Consumer Safety – SCCS. Rousselle C. Opinion of the Scientific Committee on Consumer Safety (SCCS) e Final version of the Opinion on Vitamin A (retinol, retinyl acetate and retinyl palmitate) in cosmetic products. Regul Toxicol Pharmacol. 2017;84:102–4.

  6. Creidi P, Humbert P. Clinical use of topical retinaldehyde on photoaged skin. Dermatology. 1999;199:49–52.