Hialurono rūgštis: skirtumai tarp didelės ir mažos molekulinės masės
Hialurono rūgštis (HA) ir įvairios jos formos yra vienas iš populiariausių ingredientų šiuolaikiniuose kosmetikos produktuose. Taigi, aptarkime, kas yra hialurono rūgštis ir kodėl ji yra tokia svarbi odos priežiūros produktuose?
Hialurono rūgštis yra didelės molekulinės masės cukraus molekulė, kuri yra sudaryta iš pasikartojančių subvienetų (o šie sudaro polimerą) ir kurią natūraliai galima rasti mūsų kūne. Tai viena svarbiausių molekulių, randamų terpėje tarp mūsų odos ląstelių (mokslinis jos pavadinimas yra ekstraląstelinė matrica arba ECM).
Ar žinojote, kad maždaug 70 kilogramų sveriančio suaugusio žmogaus kūne yra apie 15 g hialurono rūgšties? O pusė šio svorio yra odoje!
Didžioji dalis odos hialurono rūgšties yra gilesniame sluoksnyje, dermoje (apie 0,5 mg/kg), tačiau šiek tiek yra ir viršutiniame sluoksnyje, epidermyje (apie 0,1 mg/kg). Šios rūgšties molekulinė masė gali siekti 4 milijonų daltonų (atominės masės vienetas, vartojamas atomų ar molekulių fizikoje ir chemijoje). Palyginimui, įprasto cukraus molekulinė masė yra 340 daltonų. Kadangi hialurono rūgštis yra polimerinė molekulė, priklausomai nuo ją sudarančių subvienetų kiekio, jos molekulinė masė gali būti labai skirtinga. Didelės molekulinės masės HA (toliau tekste trumpinama HMW-HA) priskiriamos molekulės, kurių masė yra 500 000 – 4 000 000 daltonų. Mažos molekulinės masės HA (toliau tekste trumpinama LMW-HA) yra priskiriamos molekulės, kurių masė yra iki 500 000 daltonų.
Mūsų odoje daugiausia yra didelės molekulinės masės hialurono rūgšties, kurios funkciją galima palyginti su kempinės - ji gali surišti 1000 kartų daugiau vandens nei sveria pati – 1 gramas tokio tipo HA gali surišti iki 6 litrų vandens. Taigi, hialurono rūgštis yra žinoma kaip beveik geriausias vandenį surišantis ingredientas. Ši rūgštis išoriniame odos sluoksnyje padeda odai ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti vandenį. Be drėkinimo funkcijos, HA palaiko odos elastingumą ir yra atsakinga už uždegiminio atsako mažinimą, pažeisto odos barjero atkūrimą bei padeda mažinti raukšlių, atsiradusių dėl vandens netekimo, gylį.
O dabar padiskutuokime apie tai, ar hialurono rūgštis gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius?
Kalbant apie didelės molekulinės masės HA, tokio tipo molekulė neprasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, bet sudaro apsauginį barjerą odos paviršiuje ir tokiu būdu drėkina odą. Mokslinėje literatūroje HMW-HA dažnai vadinama „osmosiniu siurbliu“, nes gali didinti vandenyje tirpių veikliųjų medžiagų patekimą į odą, tuo pat metu sudarydama drėgmę palaikantį sluoksnį ant odos paviršiaus. Mažos molekulinės masės HA biologinė funkcija skiriasi nuo HMW-HA ir yra uždegiminė signalinė molekulė. Dažnam kiltų klausimas, ar LMW-HA turi uždegimą skatinančių savybių? Į šį klausimą patikimo atsakymo neturime, tačiau LMW-HA vis tiek yra gana didelė molekulė, kuri daugiausia veikia epidermyje, viršutiniame odos sluoksnyje. Manoma, kad mažos molekulinės masės HA gali padėti odai atsinaujinti, o kosmetikos produktuose naudojant 0,2 % LMW-HA (~ 200 kDa), tokio tipo produktas gali padėti kovoti su odos uždegimais susijusiomis problemomis, tokiomis kaip rožinė ir kt. Dar mažesnės molekulinės masės HA (apie 50 kDa LMW-HA) gali padėti kovoti su smulkiomis raukšlelėmis, pasižymi didesniu potencialu mažinti su saulės spinduliuote susijusias odos pažaidas. LMW-HA, kurios molekulinė masė mažesnė nei 20 kDa, remiantis kompanijos Evonik atliktu tyrimu, kurio metu buvo naudojamas atkurtas žmogaus epidermis, gali parodyti tam tikrą uždegiminį aktyvumą. Taigi, remiantis biologine LMW-HA funkcija ir Evonik tyrimu, vertėtų būti atsargiems su itin mažomis molekulinėmis HA masėmis, ypač mažesnėmis nei 50 kDa.
Hialurono rūgšties serumas
-- The LAB